Septintą savaitę po Velykų krikščioniškasis pasaulis švenčia Sekmines. Gražiomis tradicijomis šią šventę mini Kulvos krašto žmonės. Paskutinį gegužės sekmadienį Kulvos parapijos namų aikštėje skambėjo muzika, liejosi dainos, kvepėjo lauke kepama kiaušinienė, netrūko sveikinimų ir linkėjimų.
Seniūno prisiminimai
Abraomo Kulviečio tėviškė turi savas Sekminių tradicijas, išsaugotas nuo senų laikų. Pasak seniūno Ramūno Gudonavičiaus, Sekminės jo atmintyje išliko dar nuo vaikystės, kai žmonės degindavo laužus, kepdavo kiaušinienę ir dainuodavo.
„Paskui ši šventė buvo pritilusi, tik kun. Raimondas Kazaitis vėl ėmė raginti parapijiečius ją atgaivinti, iniciatyvą rodė ir tuometė bendruomenės pirmininkė Janina Ragelienė, prisijungė kultūros darbuotojai. Sekminės Kulvoje atsigavo, turi savo tvirtas tradicijas ir švenčiamos beveik du dešimtmečius, – mintimis dalijosi R. Gudonavičius. – Malonu, kad Sekminėms ruošiasi visa Kulvos bendruomenė, vadovaujama Karolinos Petrenčiuk-Naujokienės, vietos kultūros darbuotojos Virginija Petrenčiuk ir meno vadovė Valerija Degutienė, mielai talkina Kulvos bažnyčios Pastoracinė taryba ir klebonas Rytis Gurkšnys. Prisideda ir seniūnija, esu įsipareigojęs surinkti kelis šimtus kiaušinių tradicinei Sekminių kiaušinienei. Visada būna smagu – žmonės pabendrauja, pasikalba, pasivaišina tradicine kulviškių kiaušiniene ir gira, pasiklauso koncerto.“
Beržo pagarbinimas
Šv. Mišias aukojęs kun. R. Gurkšnys visiems parapijiečiams linkėjo sveikatos, darnos ir šilumos šeimose, gerumo ir atgailos kiekvienam sutiktajam. O pasibaigus apeigoms maldos namuose, būriai vietos gyventojų ir svečių persikėlė į čia pat esančių parapijos namų kiemą, papuoštą žaliais berželiais ir žydinčių bijūnų puokštėmis.
Renginio vedėja Valerija Degutienė priminė, kad Sekminės – tai gamtos šventė, beržų garbinimo šventė. Mat senovėje (o gal ir šiais laikais?) beržas buvo laikomas energetikos šaltiniu – prie jo prisiglausdavo sergantieji, tikėdami, kad įgaus jėgų ir greičiau pasveiks. Gimus kūdikiui, giminaičiai skubėdavo pasodinti berželį, kad jis taptų dvasine atrama.
Sekminės susijusios ir su piemenėliais, ganiusiais galvijus, ir su lauko žolelių vainikais, ir su kiekvienu augalėliu. Kitaip sakant, Sekminės – tai žengimas į vasarą, naujas gyvenimo etapas.
Kaip po Šv. Mišių sakė parlamentaras Eugenijus Sabutis, „Kūrėjas žmogui padovanojo daug įrankių – rankas, kojas, burną, galvą, kitokius“. „Ir šiuos įrankius galima naudoti tiek blogiui, tiek gėriui. Burna gali tarnauti šmeižtui ir sveikinimui, padėkai, atjautos žodžiui. Ranka galima padaryti pikta – suduoti kitam bei paglostyti, paguosti, apsaugoti ir taip toliau. Linkiu, kad visi Kūrėjo dovanoti įrankiai tarnautų gėriui ir būtų naudojami tinkamai. Būkite drauge, būkite kaimyniški ir draugiški, kokie esate šiandien, – ir metai bus geri. Smagių ir malonių Sekminių“,– į susirinkusiuosius kreipėsi Seimo narys.
Parapijiečių vienybė
Bendruomenės pirmininkė K. Petrenčiuk-Naujokienė, šiemet išrinkta į rajono Savivaldybės Tarybą, sako, kad rengti šventę nesudėtinga, nes visi organizatoriai žino Sekminių tradicijas ir papročius. Kiekvienais metais koncertinę programą sudaro Kultūros centro darbuotojos, iš anksto pakviesdamos kai kuriuos rajono kolektyvus.
„Kasmet stengiamės Sekmines paįvairinti garsesniu Lietuvos atlikėju. Štai šiemet mums koncertuos solistas Liudas Mikalauskas, nestokojantis humoro ir turintis įvairų repertuarą. Mus linksmins Jonavos kultūros centro (JKC) vaikų kolektyvas „Ramtatukai“, vadovaujamas Loretos Ratautienės, dainų pynę padovanos JKC liaudiška kapela „Jonė“ su vadove Virginija Verikiene. Tikiuosi, smagios muzikos pakaks“, – kalbėjo Karolina.
Pasak pašnekovės, daugiausia nerimo ir rūpesčio kelia finansų stygius. „Ne paslaptis, kad, norint pakviesti gerą ir žinomą Lietuvoje atlikėją, reikia turėti pinigų. Džiugu, kad artėjant šiai šventei susivienija ne tik Kulvos, bet ir Čičinų, Ručiūnų, Batėgalos, Sangailiškių, Naujasodžio kaimų gyventojai ir pagal savo galimybes paremia finansiškai. Malonu, kada visi parapijiečiai prisideda prie šventės ir sudaro galimybes pakviesti garsų dainininką“, – dėkingai sako bendruomenės vadovė.
Jos teigimu, anksčiau organizatoriai patys rinkdavo kiaušinius, bet dabar šis rūpestis nuo pečių nukrito, nes tokį įsipareigojimą prisiėmė seniūnas R. Gudonavičius.
Kiaušinienės kepėjų būrys
Visa Kulva pakvipo po atviru dangumi kepama kiaušiniene. Prie keptuvių, užsirišę prijuostes, kepėjais triūsė ne tik vietos moterys, bet ir vyrai.
„Tai mūsų bendruomenės nariai. Šiemet kiaušinienę kepa Andrius Zaleckis, Ignas Kanapienis, Arvydas Vancevičius, darbuojasi gaspadinės Birutė Brindzienė, Valerija Navickienė, Inga Rokienė, jiems visiems talkina Jolita Gudonavičienė, Reda Chamanskienė su vyru, Regina Zaleckienė, Judita Pociūtė. Ką čia sakyti – visi dirba, visi pluša, stengiamės visus susirinkusiuosius pavaišinti šiuo tik Kulvoje kepamu skanėstu. Ir to negana. Ištroškusiuosius pakviesime paragauti taip pat tradicinės Kulvos giros, kurią gamina kultūros centro vadovė Virginija, bet savo recepto niekam neišduoda“,– supažindino Karolina.
O kepėjai tik šypsojosi. „Nuotaika puiki, oras geras, žmonių daug, lašinių ūkininkai parūpino, svogūnų, krapų patys užsiauginome, turėjome apie 400 kiaušinių, dar kažkiek liko, visiems pakaks. Kulvos Sekminės vyksta pagal senąsias šventės tradicijas. Smagu ir gera, žydras dangus, viskas žalia, nubudusi gamta. Diena – tarsi stebuklas“,– džiugiai pasakojo kiaušinienę kepusi gaspadinė Birutė.
„Kaip atgimė Sekminių šventė Kulvoje, tiek laiko ir kepu kiaušinienę. Per tuos keliolika metų pagausėjo žmonių, kasmet atvažiuoja vis kiti muzikantai. Keliasi gamta ir mes bundame – širdžiai miela šventė. Malonu pavaišinti visus Kulvos Sekminių gerbėjus“, – šypsojosi Ignas, budriai stebintis keptuvėje čirškančius lašinukus.
Karolina prisipažino, kad nebesuskaičiuojanti, kiek metų Kulvoje vyksta Sekminių linksmybės. „Prisimenu, buvau vaikas – šventė šurmuliuodavo, užaugau – ji tęsiaisi, ir pati tapau viena iš organizatorių. Patikėkite – niekur kitur mūsų rajone tokių Sekminių nėra. Štai baigėsi Šventos Mišios – ir prasideda šventė. Vadinasi, mus vienija bendrystė ir draugystė. Kiekvieno jūsų, esančių čia, indėlis į Sekminių organizavimą mums labai daug reiškia, nes be jūsų, mielieji, – nesugebėtume surengti tokios smagios sueigos. Matau, kad šiais metais ir žmonių didesnis būrys susirinko. Kitąsyk gal nebetilpsime šioje erdvėje, teks keltis į parką, kur vietos – ligi valiai. Tegul visus puošia šypsenos, juk jos nieko nekainuoja“, – į susirinkusiuosius kreipėsi K. Petrenčiuk-Naujokienė.
Padėkos geradariams
Kulvos kultūros centro vadovė Virginija pasidžiaugė, kad šioje erdvėje Sekminės švenčiamos 17-tą kartą. „Dievulis mus myli – tik vieną kartą buvome priversti skubėti slėptis nuo lietaus po pastoge. O visus kitus kartus švietė saulė. Ačiū Aukščiausiajam už jo malonę, ačiū jums, kad susirinkote pabūti kartu. O mes privalome ir ateityje savo tradicijas tęsti, puoselėti ir gerbti“, – dėkojo V. Petrenčiuk, patiems aktyviausiems asmenims įteikdama po Kulvos Sekminių pyragą.
Itin daug gerų žodžių ji tarė klebonui kun. R. Gurkšniui, kuris, pasak jos, „ne tik kartu meldžiasi, bet ir drauge šventes švenčia“. Tarp geriausiųjų pagalbininkų – seniūnas R. Gudonavičius ir Valerijus Radionovas.
„Atskubėjome anksti rytą į šią aikštę, manėme kiemelį teks berželiais papuošti, kėdes sustatyti. Atėjusios net nustebome – viskas paruošta Sekminėms. Ačiū už tai seniūnijai“, – džiaugėsi KC vadovė.
Pyragais apdovanota ir daugiau padėjėjų bei veiklių žmonių.
Pastoracinės tarybos narė, buvusi bendruomenės pirmininkė Janina Ragelienė, sveikindama parapijiečius Sekminių proga, išvardijo dešimtis pavardžių geradarių, prisidėjusių prie šventės organizavimo. „Ačiū Kulvos parapijiečiams už gerumą ir supratimą“, – mintijo Janina.
„Ramtatukų“ dalyviai dainavo apie piemenėlius, šoko ir smagias istorijas pasakojo. „Jonės“ kolektyvas kėlė nuotaiką smagiomis, prasmingomis dainomis. O kai į kiemą išbėgo charizmatiškasis Liudas Mikalauskas, susirinkusieji nenusėdėjo vietoje – kojos pačios nešė į aikštę ir kvietė į ratelį.
Saulei pakrypus vakarop, žiūrovai neskubėjo skirstytis – kas pasuko į šventoriuje esančias kapines artimųjų kapelių aplankyti, kas kalbino kiaušinienės kepėjus, o kas spaudė rankas tiems, kurie atidavė savo širdies dalelę organizaciniams reikalams – tam, kad Sekminės sušildytų visus ir paliktų kitos šventės laukimo jausmą.
Irena BŪTĖNAITĖ
K. Petrenčiuk-Naujokienės nuotraukos
