Šveicarijos seniūnijoje surengta „Kaimynų diena“, vykusi jau ketvirtą kartą, – tai nauja ir graži šios vietovės tradicija, patvirtinanti, kad žmonėms reikia ne tik savo kiemo, bet ir gražaus bendravimo bei draugiško suėjimo. Šventė, organizuojama po atviru dangumi Barborlaukio gatvėje, virsta dvasingumo oaze, kurioje svetimų nėra – visi tampa bičiuliais, draugais ir gerais kaimynais.
Didžiausias turtas – žmonės
Du dešimtmečius seniūnijai vadovaujantis Algirdas Paplonskis pastebi, kad šis renginys – ne primestas, ne kažkokio nurodymo vykdymas iš aukščiau. „Kaimynų dieną“ sumanė patys žmonės, mūsų Šveicarijos gyventojai, taigi, niekas jos nenuleido nei iš aukštai, nei pastūmė iš šono. Ketvirtą kartą vykstantis renginys rodo, kad jis prigijo. Mano manymu, gal net labiau, nei garsioji „Rudens mozaika“, nes „Kaimynų diena“ išplaukia iš širdies. Būtent čia dominuoja draugiškumas, sklando bendra dvasia, sudaranti šiltą aurą“, – mintimis dalijosi seniūnas.
Pasak jo, šveicariečiai nori ne tik gražiai gyventi ir tvarkyti jiems priklausančią aplinką, bet ir prasmingai praleisti laiką. „Žmonės – tai pats didžiausias mūsų turtas. Jie nori susieiti, pasibūti, tai ir stengiamės jiems padėti – seniūnija pasirūpina, kad būtų pastatyti stalai, atvežtos kėdės, reikalinga aparatūra muzikai, kiti dalykai. Svarbiausia – gyventojų nuotaika“, – sakė A. Paplonskis.
Seniūnas pabrėžė, kad sumanymas suartinti žmones bendrystei kilo Barborlaukio seniūnaičiui, seniūnijos sporto organizatoriui Valdui Ziniui. „Visada reikia iniciatoriaus, kuris pasiūlytų, išjudintų, pakviestų gyventojus į sueigą. Tai labai aktyvus, energingas ir gražių planų turintis žmogus. Esame pažįstami ne vieną dešimtmetį, pasitikime vienas kitu, todėl žinome – sutarėme, vadinasi, bus padaryta, jokių abejonių nėra. Džiaugiamės Valdu Antanavičiumi, kuris labai tinka vedėjo pareigoms – šmaikštus, taigi pakaks ir humoro, ir rimtumo. Visos praėjusios šventės buvo ganėtinai įdomios, manau, kad ir šiai visko bus gana“, – mintijo seniūnas.
Nuo pradžios iki dabar
Šventės iniciatorius V. Zinys, grįždamas į praeitį, prisimena, kad sumanymas atėjo iš Lakštingalų gatvės, kurioje jis ir gyvena. Tai buvo nedidelis suėjimas. Bet idėja rengti „Kaimynų dieną“ išaugo iš vienos gatvelės ir dabar jungia septynias Barborlaukio seniūnaitijai priklausančias gatves.
Anot pašnekovo, sunkiausia buvo organizuojant pirmąją šventę. „Reikėjo supažindinti su planais gyventojus, tai, prisimenu, per mėnesį aplankiau apie 100 sodybų, kiekvieną kviečiau, aiškinau renginio tikslą. Žmonės, pirmą kartą išgirdę apie naują „Kaimynų dieną“, susidomėjo ir susirinko į Barborlaukio gatvę. Antrą kartą jau buvo lengviau, nes turėjau visų telefonus, pakakdavo paskambinti. Gyventojai rinkosi vis gausiau ir gausiau. Taip „Kaimynų diena“ įsitvirtino kiekvienų metų antrą rugpjūčio penktadienį. Dabar visi žino ir teiraujasi, ar nepasikeitė renginio data ar vieta. Tai jau mūsų tradicija. Jeigu ateityje kas nors keistųsi, visi būtų informuoti“, – patirtimi dalijosi šventės sumanytojas V. Zinys, pridurdamas, kad sueigoje laukiami ir Barborlaukio seniūnaitijai nepriklausantys gyventojai.
Akcentuodamas renginio svarbą, jis atkreipė dėmesį, kad į seniūniją atvyksta nemažai naujakurių, kurie nori dalyvauti bendruomenės veikloje, tad „Kaimynų diena“ padeda susipažinti su Šveicarijos gyventojais. Kitais metais, kai bus minimas šventės penkmetis, planuojama renginį išplėsti, ir visai tikėtina, kad jis vyks Barborlaukio dvare, kur kadaise ne kartą svečiavosi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Graži tradicija
Vietos gyventojas, Barborlaukio dvarui atstovavęs Paulius Tatariškinas įsitikinęs, kad „Kaimynų diena“ griauna susvetimėjimo jausmą. „Šios šventės metu susipažįstame su kaimynais. Mūsų „šveicarai“ kabai tvarkingi, apsidairykite, kokie gražūs kiemai, žydi gėlės, žolė nušienauta, bet visi „užsikasę“ savo rutinoje, savo darbuose. O ši šventė – proga ir galimybė susipažinti su naujakuriais, kurių kasmet vis daugėja. Pagaliau žmonės gali pasidžiaugti vieni kitais, gražėjančia Šveicarija, pasidalyti gyvenimo patirtimi, galbūt pasiguosti, pasipasakoti apie savo asmeninį gyvenimą – vaikus, anūkus, – samprotavo Paulius. – Labai smagus renginys. Mes griauname susvetimėjimo jausmą, kuris vis labiau įsigali miestuose. Burdamiesi čia, Barborlaukio gatvėje, ateidami į „Kaimynų dienos“ šventę, tiesiame dvasingumo ir artumo tiltus savo širdyse. Tos tvoros tegul stovi, bet gerumo ir draugiškumo jausmas kasmet vis auga. Dvaro savininkų Rasos ir Artūro Remenčių vardu dėkui už tokį renginį organizatoriams ir jo sumanytojams. Džiugu, kad tradicija tęsiasi.“
Dėmesys vaikams
Prieš kokį 30 metų Šveicarija atrodė kitaip – Barborlaukio, Lakštingalų, kitos gatvės neturėjo asfalto, visur žydėjo pienės, augo piktžolės, pamiškė taip pat atrodė gūdžiai. Dabar vietovė yra labai patraukli, o gyventojai noriai buriasi draugėn. Tai didelis ilgamečio bendruomenės pirmininko Juozo Jokimo nuopelnas. Tačiau prieš metus jis pasitraukė iš šių visuomeninių pareigų, tad bendruomenės veikla kiek aprimo. Bet, V. Zinio teigimu, jau yra numatyta nauja bendruomenės vadovė, tai padėtis netrukus pasikeis – bus paprasčiau ruoštis kito sezono šventei.
Šveicarijos progimnazijos direktorė Vaineta Tomaš, šioje seniūnijoje gyvenanti apie dešimt metų, priminė posakį: „Geras draugas – auksas, geras kaimynas – tikras lobis“. Džiaugdamasi švente, „lobiu“ ji įvardijo 168 moksleivius, kurie mokosi Šveicarijos ugdymo įstaigoje. „Visi jie nori draugauti, užsiimti įvairiomis veiklomis, o „Kaimynų diena“ – gražus pavyzdys visiems jauniesiems Šveicarijos piliečiams“, – linkėdama puikiai praleisti vakarą, kalbėjo naujoji progimnazijos direktorė.
Šventėje dalyvavusi Jonavos socialinių paslaugų centro darbuotoja, Gulbiniškių seniūnaitė Agnė Krajašienė pasidalijo darbo patirtimi ir pasidžiaugė, kad Šveicarijoje yra šeimų, globojančių tėvų globos netekusius vaikus. Jos teigimu rajone yra 75 šeimos, kurios globoja 129 vaikus. „Gyventi ir augti šeimoje – didžiausia dovana vaikui – kur kas geriau nei kokioje institucijoje. Tai atskleidžia besikeičiantis jų elgesys. Kviečiu visus pagalvoti apie tai, pasikalbėti su pažįstamais. Galbūt atsiras ir daugiau norinčių Šveicarijos gyventojų, kurie pageidaus priimti tėvų globos netekusius vaikus“, – kvietė viešnia.
Smagi programa
Tą penktadienio pavakarę į „Kaimynų dieną“ susirinko labai daug vietos gyventojų. Visi jie atsinešė savo lauknešėlius – ant stalų dėliojo sumuštinius, vaisius, saldumynus. Kaimynystę puoselėjantiems šveicarams seniūnija padovanojo skanų tortą, o Barborlaukio dvaras pasveikino didžiuliu dvaro bityno medaus kepiniu.
Susirinkusieji mielai registravosi ir dalyvavo Nomedos šunų veislyno organizuojamose estafetėse. Samojedų savininkė papasakojo apie šių keturkojų kilmę, jų savybes ir pabrėžė, kad „šunys yra ne tik gražūs, bet ir labai geranoriški, draugiški, turintys daug jėgos“. Norintieji galėjo pajodinėti su žirgais iš Meškonių žirgyno, pasivažinėti puikia karieta. Totorių bendruomenei atstovavęs Marius visus vaišino totorišku plovu su lietuvišku ingredientu – kiauliena. Nuostabų džiazo koncertą surengė Aleksandras Dunis, o renginį vedęs muzikos pedagogas V. Antanavičius į žaidimų „karuselę“ įtraukė visus šventės dalyvius – grodamas klarnetu įvairias melodijas, ragino įminti muzikines mįsles, muzikos garsais „atspėjo“ kelių dalyvių mintis ir pan.
„Esu dirbęs Šveicarijos kultūros centre, reikalui atsiradus, bendruomenė ir seniūnija man padėdavo, tai šiandien, paprašytas būti šventės vedėju, lyg ir atiduodu skolą. Užtenka būti svečiu, be jokių įsipareigojimų“, – šmaikštavo Valdas.
Daugelis atėjusiųjų dalyvavo krepšinio baudų mėtymo, svarmens kilnojimo varžytuvėse – visi laimėtojai paskatinti dovanomis.
P. Tatariškinas pakvietė dar nebuvusius gražiai sutvarkytame Barborlaukio dvare rugpjūčio 19 d. nuo 12 iki 16 valandos apsilankyti šioje Šveicarijos praeitį menančioje istorinėje vietoje. „Registruotis nereikia, alpakų lankymas, pasivaikščiojimas po dvaro teritoriją bus nemokamas. Tikimės sulaukti Jūsų dėmesio“, – džiugią informaciją pateikė dvaro atstovas.
Renginio organizatorius V. Zinys nuoširdžiai padėkojo seniūnijai už idėjos palaikymą ir pagalbą, sprendžiant organizacinius klausimus, Gražinai ir Remigijui Pranckevičiams, prisidėjusiems prie plovo produktų, vedėjui V. Antanavičiui, muzikantui A. Duniui, samojedų augintojai Nomedai ir žirgyno savininkams bei visiems susirinkusiems gyventojams.
„Kitų metų rugpjūčio antrą penktadienį, 2024-ųjų rugpjūčio 9 dieną, norėtume surengti tokią „Kaimynų dieną“, kad išgirstų visa Lietuva. Iki susitikimo, kaimynai!“, – pabrėžė aktyvusis Šveicarijos gyventojas.
Irena BŪTĖNAITĖ
Jūratės Jakubavičienės nuotr.
