Kodėl praėjo trys dešimtmečiai ir mes tik dabar sulaukėme tokio kūrinio? – nuskambėjo klausimas iškart po dokumentinio filmo „Justinas Vareikis. Žmonių apšvietai. Tėvynės labui“ peržiūros Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje. Istorines temas gvildenti nėra paprasta. Ypač, kai trūksta archyvinės medžiagos ir kai kalba eina ne apie visiems daugiau ar mažiau žinomus tautos herojus, o apie nedidelio kaimelio gyventoją, paskyrusį savo gražiausius gyvenimo metus kovai su Lietuvos priešais. „Savanoriai nežinojo, kuo viskas baigsis, bet pasirinkimai pas žmones buvo. Jie galėjo prisijungti prie raudonosios armijos, jie galėjo įstoti į bermontininkų būrius, prisidėti prie lenkų, bet žmonės ieškojo jėgos, kuri labiausiai atitiktų jų esmę, tautybę, idėjas, viltis,“ - savo mintimis filme dalijasi istorikas Valdas Rakutis. Toks ir buvo Justinas Vareikis – knygnešys, Jonavos valsčiaus šaulių būrio steigėjas, kurio gyvenimo nuotykius fragmentiškai aprašo tuometinis šaulių laikraštis „Trimitas“.
Nepaisant temos sudėtingumo, filmas sukurtas. Į jo kūrybinį procesą režisierius Gvidas Kovėra įtraukė ne tik istorikus Valdą Rakutį, Vygantą Vareikį, bet ir pačius jonaviečius: Justinos Vareikio 211-ąją šaulių kuopą, Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos kraštotyrininką Vytautą Venckūną ir bibliotekos bendruomenę, kuri nuo 2022 metų globoja J. Vareikio kapą ir puoselėja šio iškilaus žmogaus atminimą. Filmo kūrėjas suspėjo pakalbinti ir J. Vareikio sūnėną Bronių Grinių, kuris, deja, premjeros nesulaukė. Už kadro liko nemažai išsakytų minčių, Jonavos miškais nužingsniuotų kilometrų, smagūs persikėlimai valtimi per Nerį... „Svarbu, kad pateikti istoriniai faktai ir mintys apie patriotiškumą, meilę savo kraštui atsispindi filme rodomų jaunųjų šaulių veiduose,“ – pripažinusi, kad buvo nustebinta ekrane matytais vaizdais savo mintimis dalijosi Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė. Ko gero ne tik ji, bet ir dauguma atvykusių žiūrovų tikėjosi išvysti ilgus istorikų monologus, bet vietoj jų pamatė meistriškai iš Jonavos krašto vaizdų, pokalbių ir muzikos intarpų sudėliotą pasakojimą apie tai, kas su kiekviena diena vis labiau grimzta į praeitį.
„Kad būtum didvyris, turi būti aprašytas,“ - pristatymo metu juokavo filmo režisierius, pabrėžęs, jog apie istoriją kalbėti būtina, bet tai reikia daryti nuoširdžiai, paprastai ir be patoso. Praeityje yra daugybė skaudulių, kuriuos sunku šiandien pripažinti, yra ir gražių dalykų. Apie viską reikia kalbėtis, sako filmo autorius, kūrybiškai pagyvinęs pasakojamą istoriją Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamomis melodijomis. Filmo pristatymo metu jonaviečiai taip pat galėjo susipažinti su istorine Jonavos šaulių vėliava, kurią kartu su Nepriklausomybės kovų savanorius vaizduojančiais stendais į biblioteką atgabeno Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas Edvinas Vaidotas. Pradėjęs kelionę Jonavoje, filmas keliauja į kitų miestų ekranus. Belieka tikėtis, kad tai – pirmas, bet ne paskutinis tokio pobūdžio kūrinys apie iškilius Jonavos krašto žmones.
Kristina Jaskūnienė
Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka
Projektą remia Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.
