Sausio 8 dieną Lietuvos žemdirbiai pradėjo protestų akcijas, kuriomis ne tik siekia išspręsti vis labiau slegiančias problemas, bet ir priversti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką trauktis iš užimamų pareigų. Protestuojančiųjų gretas papildė ir Jonavos krašto ūkininkai, pirmadienio popietę užkūrę laužus Gudžionių k.(Šilų sen.), prie magistralės Jonava–Ukmergė.

Kantrybė trūko

Protestą organizuoja Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti dešimt organizacijų (įvairių asociacijų, kurias sudaro apie 80 proc. Lietuvos ūkininkų).

Šiemet protestuotojai nusprendė dėmesį atkreipti deginamais laužais visoje šalyje. Organizatorių kreipimesi sakoma, kad laužai įspėdavo apie artėjantį priešą, o kylantys dūmai sutelkdavo žmones kovai, nes gyventojai suprasdavo, kad, netekę žemės, jie taps vergai. Todėl dažnas nebijodavo ir gyvybę paaukoti gelbėdamas tai, kas jam buvo šventa.

„Sausio 8 d., kaip prieš daugelį metų, mes uždegsime laužus, kad įspėtume vieni kitus, jog pamatai, ant kurių stovime, gali bet kurią minutę subyrėti. Mes galėjome ištverti valdžios patyčias, biurokratų šantažą, tačiau dabartiniai valdininkai peržengė visas ribas. Jie pasikėsino į mūsų papročius, į mūsų gyvenimo būdą, į mūsų žemę. Todėl mes sakome – GANA!“ – rašoma kreipimesi į visus mūsų šalies žemdirbius.

Krizė žemės ūkio srityje tęsiasi apie trejus metus. Nors buvo surengta ne vena žemdirbių protesto akcija, bet situacija ne tik nepagerėjo, bet ir priartėjo prie kritinio taško, tad Lietuvos žemės ūkiui yra iškilęs egzistencinis klausimas.

Reikalavimų sąraše įrašyti svarbiausi punktai, kurios išsprendus situacija stabilizuotųsi. Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai reikalauja išspręsti biurokratų sukurtą daugiamečių pievų problemą, sustabdyti apsauginių juostų bei zonų plėtrą ir vienašališką žemės paskirties keitimą be savininko sutikimo. Protestuotojai reikalauja ryžtingai ir visam laikui išspręsti pieno krizę, grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo taisykles, sustabdyti rusiškų grūdų importą į Lietuvą, sumažinti naftos dujų akcizą iki kaimyninių šalių lygio.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano teigimu, tai tik dalelė punktų, kurie žlugdo žemės ūkį. Jo nuomone, ministras K. Navickas nesugeba susitvarkyti su žemės ūkio srityje išaugusiomis ir vis gilėjančiomis problemomis, todėl turėtų būti atstatydintas. Jis įsitikinęs, kad premjerė dangsto nekompetetingą ministrą, todėl atsakomybę turėtų prisiimti Vyriausybė.

Nelogiški sprendimai

Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas atkreipė dėmesį, kad protestų nereikėtų organizuoti, jeigu dabartinė Lietuvos valdžia girdėtų žemdirbių balsą. Anot jo, trejus metus demokratiniais būdais siekiama išaiškinti, kad problemos gilėja, bet valdininkai jų tiesiog nenori girdėti.

„Kai kalbų negirdi, tenka imtis griežtesnių priemonių. Pernai surengėme dvi protestų akcijas Vilniuje dėl pieno krizės. Pasiekėme nedaug, bet vis tiek pieno sektoriui buvo skirtas, tegul ir nedidelis, papildomas finansavimas. Tikimės, kad ir laužų deginimais atkreipsime ministerijų r pačios premjerės dėmesį bei priversime ieškoti išeities iš susidariusios padėties“, – mintimis dalijasi R. Žebrauskas.

Anot jo, žemdirbiai surašė pačius aktualiausius reikalavimus, į kuriuos valdžia turėtų įsiklausyti.

„Mes suprantame Vyriausybę – juk reikia surinkti kuo daugiau mokesčių, papildyti biudžetą. Bet nereikia krauti ant žemdirbių pečių, ūkininkus reikia suprasti. Tarkime daugiamečių pievų klausimui Lietuvos lėšos nereikalingos, tai europinio lygio sritis. Iki šiol su eurokomisaru reikalus aptardavo ministrai, o dabar tenka patiems žemdirbiams gvildenti šią temą“, – piktinasi Jonavos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Nemažai ūkininkų pasitraukia iš gyvulininkystės sektoriaus, tėvų verslą perima vaikai, kurie buvusias fermas paverčia sandėliais, suaria pievas ir jose sėja grūdines kultūras. Ir tai daroma tam, kad ieškoma naujų galimybių plėsti žemdirbystę, nes gyvenimas keičiasi. Tačiau pagal naują žemės ūkio ministerijos sprendimą šiemet privalu tas pievas atsėti. Jeigu tai nebus padaryta, grės baudos. „Ir to negana – tas pievas teks prižiūrėti, jomis rūpintis, kad neapaugtų krūmais ir taip toliau. Tai pareikalaus sąnaudų, o naudos žemdirbiui nebus jokios“, – samprotauja R. Žebrauskas.

Ūkininkus stebina ir piktina naujos žaliojo dyzelino naudojimo taisyklės. Tarkime, žemdirbys, į traktoriaus baką prisipylęs jam skirtos kuro rūšies, gali važiuoti iš lauko iki sandėlio, o štai veždamas grūdus į elevatorių privalo savo „žaliąjį“ pakeisti baltuoju dyzelinu. Apie tai ūkininkai sužinojo tik gruodžio pabaigoje. Anot R. Žebrausko, čia sunku įžvelgti logiką.

Nerimą kelia ir apsauginių zonų prie vandens telkinių nustatymas. Jos gali siekti iki 50 m nuo kranto. „Jeigu toji upės vaga driekiasi kelis ar keliasdešimt kilometrų, tai, atvirai sakant, iš ūkininko nusavinami nemaži plotai, kuriuose jis negali nei arti, nei tręšti, nei sėti. Bet mokesčius už juos turi mokėti. Tai galbūt valstybė galėtų sukurti mechanizmą ir išpirkti tas apsaugines zonas, kaip tai daroma su plotais, per kuriuos tiesiama tarptautinio geležinkelio vėžė“, – samprotauja R. Žebrauskas.

Sumaištį kelia ir naftos dujų akcizas, Lietuvoje siekiantis 304 eur už toną, kai Lenkijoje jis atsieina 56 eur, o Latvijoje lygus nuliui. „Žemdirbiai šias dujas naudoja džiovindami grūdus, paukščių fermose – patalpoms apšildyti ir pan. Tai jiems siūloma ieškoti pakaitalo. Tačiau reikia priminti, kad ūkininkas, europinės paramos pagalba įsirengęs, sakykime patalpas, turi įsipareigojimus penkeriems metams ir negali savo nuožiūra jų nutraukti. Bet Lietuvos klerkams tai visiškai nesvarbu. Esame tokioje padėtyje, kai atrodo tyčia žlugdomas žemės ūkis. Pastaraisiais metais į Lietuvą importuojama apie pusė reikiamo kiekio kiaulienos, pieną atsivežame iš  Latvijos ir Estijos. Ūkininkai spaudžiami įvairiais įstatymais, mokesčiais ir įvairiais nelogiškais sprendimais. Sudėtinga situacija ir priveda prie protestų“, – mąsto R. Žebrauskas.

Apie ūkininkų sąjungą

Jonavos ūkininkų sąjunga (ŪS)vienija 110 rajono žemdirbių. Tai nepriklausoma organizacija, veikianti nuo 1993 metų, esanti Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narė.

Jonavos ŪS pagrindinė veikla – platinti informaciją, susijusią su žemės ūkiu, supažindinti su teisės aktų pokyčiais, išsakyti savo poziciją, teikti pasiūlymus Lietuvos ūkininkų sąjungai bei Lietuvos žemės ūkio tarybai. Šis ūkininkų sambūris negauna jokios paramos nei iš Savivaldybės, nei visuomeninių organizacijų ar kokių nors kitokių institucijų – verčiasi iš visų narių surenkamais mokesčiais.

Jonavos ūkininkų sąjungos valdymo organas yra Taryba, kurią sudaro aštuoni rajono ūkininkai, tai: Albinas Žilionis, Rimantas Kubiliūnas, Gediminas Kontrimavičius, Simona Tuzovaitė,  Laimonas Plukys, Kęstutis Janušaitis, Gintaras Stašionis ir R. Žebrauskas.

Žemdirbių protestai nuvilnijo ir Vokietijoje, kur ūkininkai su transporto priemonėmis užblokavo Berlyno gatves, sustabdė eismą. Lietuvos ūkininkai taip pat neatmeta galimybės su žemės ūkio technika vykti į sostinę ir ten išreikšti nepasitenkinimą valdžios sprendimais.

„Dėl leidimo planuojamai akcijai kreipėmės į Vilniaus savivaldybę dar prieš Kalėdas, bet iki šiol atsakymo nesulaukėme. Sausio mėnesį esame numatę protestuoti Vilniuje su 500 vienetų žemės ūkio technikos. Kol kas dar nežinome, kokių akcijų imsimės ir kokių priemonių po susitikimo su ūkininkais imsis premjerė. Bet rankų tikrai neketiname nuleisti – neleisime sunaikinti žemės ūkio Lietuvoje“, – sako R. Žebrauskas.

Irena BŪTĖNAITĖ