Lietuvos švietimo įstaigos intensyviai ruošiasi ateinantiems naujiesiems mokslo metams, kuomet šalyje startuos įtraukusis ugdymas. Nors specialiųjų poreikių turintys vaikai bendrose klasėse mokėsi ir iki šiol, vis tik būsimieji mokslo metai kelia ir klausimų, ir iššūkių.
Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Aldona Gailienė sako, kad jų mokykloje mokosi apie 60 vaikų, turinčių vienų ar kitų specialiųjų poreikių.
Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos direktorė Gražina Gečienė teigia, jog nei didelių klausimų, nei iššūkių nekyla – mokykla jau daug metų dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Tuo tarpu Justino Vareikio progimnazijos direktorė Olga Mediekšė akcentuoja, kad prieš ateinant į mokyklą ypatingam mokiniui organizuojami susitikimai su šeima.
Daugėja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių
Jonavos rajono savivaldybės vicemerės Birutės Gailienės teigimu, įtraukusis ugdymas Jonavos švietimo įstaigose vyksta ne pirmus metus, tai nėra naujiena.
Bendrose klasėse ugdomi vaikai, turintys elgesio emocijų, dėmesio sutrikimų, mokymosi sunkumų dėl sulėtėjusios raidos, taip pat turintys kompleksinių sutrikimų.
2023–2024 mokslo metais tokių vaikų yra 16,0 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus (718 iš 4496). Švietimo pagalba teikiama beveik 90 proc. iš 718 vaikų.
„Kasmet didėjant specialiųjų poreikių turinčių vaikų, didėja ir pagalbos mokiniui specialistų ir mokytojų padėjėjų poreikis. Šiandien švietimo pagalbą mokiniams teikia 137 asmenys: 73 specialistai (69 etatai) ir 64 (42 etatai) mokytojų padėjėjai.
Darželiuose ir mokyklose pagal galimybes yra įrengtos sensorinės, nusiraminimo erdvės, pritaikytas patekimas į įstaigas turintiems judėjimo negalią vaikams. Pagalbos mokiniui specialistai turi įrengtus atskirus kabinetus. Pagalba mokiniui teikiama pagal sutrikimą arba poreikį: individualiai kabinete arba ugdytiniui įprastoje erdvėje t.y. klasėje, grupėje“, – sakė B. Gailienė.
Už erdvių pritaikymą svarbiau specialistai
Vicemerė akcentuoja, kad vaikų poreikiai yra labai įvairūs, o prisitaikyti prie kiekvieno nėra paprasta: „Tačiau daug svarbiau už erdvių pritaikymą yra specialistai, kurie galėtų dirbti su vaiku ir jam padėti. Jaučiamas jų trūkumas, labiausiai – logopedų, psichologų. Jų trūksta ne tik mūsų rajone, tai visos šalies problema.
Mūsų savivaldybė kasmet peržiūri mokyklose esančių pagalbos specialistų skaičių, vertina poreikį, jei reikia – skiria finansavimą papildomiems etatams.
Tačiau, mano nuomone, esminis dalykas – šeimos ir mokyklos bendruomenės požiūrio į ypatingą vaiką suderinamumas. Ne visada lengva jį rasti, bet jei bendradarbiaujama siekiant vaiko gerovės, rezultatas pasiekiamas.“
Sudėtingiau, kai tėvai nesutinka vaikui teikti pagalbos, ignoruoja ženklus, kurie išduoda, kad vis dėlto pagalba reikalinga.
Pasak B. Gailienės, neįvertinus tokio vaiko poreikių gali būti išties sudėtinga jam pačiam integruotis klasėje ir kokybiškai mokytis: „Būna ir priešingų situacijų – kitų klasės tėvų požiūris, kurie nenori, kad jų vaikai mokytųsi su ypatingu vaiku. Būna visko. Tenka pripažinti, kad visuomenės požiūris į ypatingus vaikus keičiasi, ir keičiasi į gerą. Bet dar tikrai yra kur tobulėti.“
Pritaikė klases, įsigijo priemonių
R. Samulevičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Gailienė sako, kad mokykla jau pritaikė kai kurias pirmokų klases, tęsiasi kiti darbai. Klasėse pakeisti baldai, įrengtos specialios erdvės, kur vaikai galėtų nurimti.
„Taip pat įsigijome daug priemonių, dar įsigysime jų papildomai. Jos skirtos motorikai lavinti, nusiraminti ir panašiai. Ateities planuose – sensorinio kambario įrengimas. Tokie vaikai pas mus jau mokosi, tačiau jų daugėja“, – kalbėjo A. Gailienė.
Mokykla dalyvauja projekte, kur dėmesys fokusuojamas į judėjimo negalią turinčius vaikus. Nors kol kas progimnazijoje nėra mokinių, judančių neįgaliojo vežimėlyje, tačiau jei būtų – mokykla nori būti pasiruošusi juos priimti.
A. Gailienė pasakojo, kad pagal šį projektą bus pertvarkomos mokyklos erdvės, įrengiamas liftas – kad mokykla taptų prieinama kiekvienam vaikui.
Poreikiai – labai įvairūs
Šiuo metu R. Samulevičiaus progimnazijoje mokosi keli vaikai turintys labai didelių poreikių. Iš viso vaikų su specialiaisiais poreikiais yra apie 60: „O jei pridėtume ir tuos vaikus, kuriems reikalinga nedidelė pagalba, tarkime, logopedo – būtų daugiau nei šimtas.“
Kaip sakė A. Gailienė, vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius didėja. Švietimo specialistė prisiminė, kad jai pradėjus dirbti mokykloje 1988-aisiais tokių vaikų buvo tik 14, tad akivaizdu kad skaičius – išaugęs.
„Vaikų poreikiai yra įvairūs, skirtingi. Kai kuriems vaikams padėjėjo nereikia – užtenka mokytojo pagalbos, o kai kuriems reikalinga nuolatinė pagalba. Jaučiame didelį mokytojų padėjėjų trūkumą.
Šiemet džiaugiamės tuo, kad savivaldybė įsteigė papildomą etatą. Turime labai geras mokytojų padėjėjas. Dabar visi mokytojai jau 100 procentų įsitikinę, kad tai – reikalingi žmonės, kad jie turi būti kvalifikuoti.
Mums pasisekė, nes padėjėjomis dirba ir mokytojos, kurios yra pensinio amžiaus, darbingos. Jos dirba tikrai profesionaliai. Seniau buvo nuostata, kad šį darbą gali dirbti bet koks žmogus, dabar vis labiau suprantama, kad pagalbą turi teikti žmogus, turintis patirties, žinių“, – kalbėjo A. Gailienė.
Socialinę darbuotoją kviečia į pamokas
Progimnazijoje dirba viena socialinė darbuotoja ir viena psichologė. Specialistės, pasakojo A. Gailienė, kartais vos spėja visur, kur jų pagalbos reikia.
„Situacijų būna pačių įvairiausių, neplanuotų. Todėl negalima suplanuoti savo veiklos savaitei, nes kažkas atsitinka. Pavyzdžiui, konfliktas su mokytoja arba tarp vaikų.
Socialinė pedagogė labai nuoširdžiai atlieka savo darbą, sako, kad kartais nespėja. Ją į pamoką kviečiasi ir mokytojai, jei yra specialių poreikių vaikas su agresija. Manau, kad pagelbės specialus kambarys, kai jį jau turėsime. Apibendrintai – iššūkių daug“, – sakė A. Gailienė.
Pasak A. Gailienės, svarbu šviesti ir tėvus, nes vis dar pasitaiko reakcijų, kuomet tėvai prašo specialių poreikių mokinį perkelti į kitą klasę ar mokyklą: „Tokio kelio nėra, turime ugdyti visus vaikus.
Svarbu, kad tėvai su vaikais kalbėtų apie tai, kad taip yra, atsitiko gyvenimas ir reikia būti šalia. Iš vaikų pusės specialiųjų poreikių turintys jų bendraamžiai patyčių patiria mažiau – vaikai kartais pasirodo labiau supratingi ir tolerantiški. Individualių poreikių turintys mokiniai mokykloje susiranda draugų, su visais kartu važiuoja į ekskursijas, kartais jiems pagalbą suteikia klasiokai.“
Progimnazijoje yra atviroji klasė
J. Vareikio progimnazijos direktorė Olga Mediekšė sako, kad progimnazijoje visi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrojo lavinimo klasėse. Mokykloje yra 8,36 proc. mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Vienuolika mokinių – su dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Pastaraisiais metais tokių vaikų daugėja.
„Švietimo pagalbą teikia specialusis pedagogas, logopedas, du socialiniai pedagogai, psichologas ir aštuoni mokytojo padėjėjai. Siekiant sėkmingos įtraukties vyksta bendradarbiavimas tarp švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų.
Įkurta švietimo pagalbos specialistų metodinė grupė, organizuojamos diskusijos. Progimnazijoje yra atviroji klasė, kurioje dirba du mokytojai ir mokytojo padėjėja, skatinamas mokymas bendradarbiaujant, kai klasėje pamoką veda mokytojas ir švietimo pagalbos specialistas arba du švietimo pagalbos specialistai.
Vyksta individualus mokytojų, mokinių, tėvų konsultavimas, o švietimo pagalbos specialistai dalijasi patirtimi su rajono, šalies pedagogais bei tarptautiniuose renginiuose“, – vardijo O. Mediekšė.
Svarbu atliepti visų vaikų poreikius
Vadovės teigimu, kyla sunkumų pritaikyti ugdymo planą mokiniams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą, o tokių mokinių yra ne vienas: „Švietimo pagalbos poreikis tenkinamas iš dalies dėl nepakankamo švietimo pagalbos specialistų etatų skaičiaus. Į mokyklą ateina mokinių su didesniais specialiaisiais ugdymosi poreikiais, mokytojams kyla iššūkis atliepti kiekvieno mokinio poreikius pamokoje.“
Progimnazija siekia pritaikyti aplinkas visų mokinių poreikiams – įrengtas vidinis kiemelis, STEAM klasė. Artimiausiuose planuose – sensorinio kambario įrengimas, nusiraminimo erdvės kiekvienoje klasėje su sensorinėmis priemonėmis.
„Siekiant tenkinti kiekvieno mokinio poreikius (juk įtrauktis – tai ne tik mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir gabieji), klasėje turėtų būti mažesnis mokinių skaičius.
Labai svarbu šeimos ir mokyklos požiūrio suderinamumas. Todėl prieš ateinant į mokyklą ypatingam mokiniui, organizuojame susitikimus su šeima. Siekiame išsiaiškinti tėvų lūkesčius, supažindiname su švietimo pagalbos teikimo galimybėmis progimnazijoje“, – kalbėjo O. Mediekšė.
Turi daug geros praktikos
„Neries“ pagrindinės mokyklos direktorė Gražina Gečienė sako, kad didelių iššūkių dėl įtraukiojo ugdymo mokyklos bendruomenė nepatiria.
„Ruošiamės remdamiesi savo mokyklos patirtimi, nes mokykla daug dėmesio skiria kiekvienam mokiniui ir ugdymo proceso organizavimui pagal jo galimybes, poreikius, įvairių metodinių priemonių pritaikymo galimybes, specialistų pagalbos teikimą ir panašūs dalykai. Turime daug patirties, gerųjų praktikų. Tuo pirmiausia ir vadovaujamės.
Labai svarbūs susitarimai ir bendros kolektyvo specialistų bei mokytojų nuostatos: dėmesį skirti kiekvienam vaikui, tiek turinčiam įvairių problemų ir sunkumų, tiek ir gabiam, labai gerai besimokančiam. Išskirtinio pasiruošimo mums nereikia, didelių iššūkių irgi nėra“, – kalbėjo G. Gečienė.
Mokyklos bendruomenė, specialistai nuolat domisi naujovėmis, susipažįsta su gairėmis, metodine medžiaga, ją analizuoja, dalyvauja mokymuose, seminaruose, įgyvendina projektus, organizuoja konferencijas.
„Mūsų mokykla koordinuoja švietimo pagalbos modelio sukūrimą visame Jonavos rajone. Sukūrus šį modelį, sudėjus į vieną schemą, į vieną dokumentą visus aspektus – turėsime vieną bendrą matymą visame rajone, kas yra pagalbos teikėjai, pagalbos gavėjai, kokias funkcijas jie atlieka, kokie yra poreikiai“, – kalbėjo pašnekovė.
Mokykla turi visus reikiamus pagalbos specialistus, tačiau jei tokių vaikų daugės – daugiau reikės ir specialistų.
Nuostata – visi esme viena bendruomenė
G. Gečienė pasakojo, kad su kiekvieno vaiko poreikiais tenka dirbti ir individualiai, visų pirma – juos atpažinti, o jau tada rasti tinkamus būdus, metodus, priemones. Kitaip tariant – sudaryti vaikui galimybę mokytis.
„Svarbiausia nuostata yra susitarimas, kad svarbus kiekvienas vaikas, kad jis turi jaustis saugiai, įvertintas ir siekti rezultatų pagal savo galimybes“, – sakė mokyklos vadovė.
Mokykla savo lėšomis įsirengusi relaksacijos-poilsio kambarį, kur gali būti nuvedamas vaikas įvykus emocijų protrūkiui arba tada, kai negali dirbti su visa klase: „Taip pat turime galimybę įsigyti įvairių priemonių, įsigysime jų dar daugiau.
Taip pat mokykla dalyvauja aplinkos pritaikymo pagal universalaus dizaino modelį projekte. Planuose – liftas, durų keitimas, kad galėtų įvažiuoti neįgaliojo vežimėlis, apšvietimo sprendimai ir kiti dalykai.“
G. Gečienės nuomone, keičiasi ir visuomenės požiūris, specialių poreikių turintys vaikai lengviau priimami.
„Galiu pasidžiaugti mūsų mokyklos patirtimi. Turime specialiojo ugdymo skyrių, kuriame mokosi labai didelių ir didelių sutrikimų turintys vaikai, kurie kartais kitiems vaikams gal atrodo šiek tiek išskirtiniai.
Tačiau vyksta renginiai, šventės, bendruomenės veiklos ir tie vaikai sėkmingai visur dalyvauja. Jie pilnateisiai mūsų bendruomenės nariai. Džiugu, kad mokykloje veikia savanorių grupė, kuri padeda tokiems vaikams, nes taip ugdoma tolerancija – per bendras veiklas, įsitraukimą. Mūsų nuostata – visi esme viena bendruomenė“, – kalbėjo G. Gečienė.
Teksto aut. Jurgita Lieponė, A. Reipos nuotr.
