Viešojoje bibliotekoje gyvuojantis senjorų klubas „Polėkis“ pakvietė į popietę „Marga vasara“, kuri daugeliui įsiminė ne tik keliomis prasmingomis valandomis, bet ir kūrybiniais atradimais.
Pradžioje visų veiduose spindėjo nerimas ir jaudulys. Nerimavo ir pati klubo vadovė Regina Lukoševičienė, dėliodama sveikinimo žodžius, šiltais sakiniais prabilo ir direktorės pavaduotoja Dalia Plaktonienė, drąsindama senjorus ne tik bendrauti, bet ir pasidalinti naujais sumanymais, idėjomis. Mat narių kasmet vis daugiau, o kiekvienas žmogus – naujas atradimas. Prieš penkerius metus, minint Pagyvenusių žmonių dieną, klube susibūrė vos 30 jonaviečių, o štai dabar čia jau bendrauja, šnekučiuoja, diskutuoja net 80. Nemažas skaičius anaiptol nerodo susvetimėjimo. Anot vadovės, kiekvienas čia pasijunta savimi, kaip šeimoje. Moterys randa vietos pasireikšti grožio pasaulyje, vyrai domisi kelionėmis, politinėmis aktualijomis, tad senjorų balsai skamba beveik visose bibliotekos erdvėse. Šį kartą didžiąją skaityklą užpildė jautrios besikuriančio vokalinio ansamblio, kurį sudaro 10 moterų, dainos. Atrodo, senjorus nesustabdys nei padidėjęs mokestis prie jūros, nei mažoki „varlėms keliauninkėms“ skiriami autobusiukai, nes kieno gyvenimo motto keliauti, tas ir keliaus, kieno megzti ir siūti, tas ir su siūlais nesiskirs, kieno rašyti eilėraščius, tas ir rašinės, net puoselės viltį sudėti mintis į knygą. Šitokio apsisprendimo, matyt, laikosi ir Birutė, ir Angelė, ir Donatas, ir Mykolas, visi, kuriems nestinga bibliotekininkių dėmesio juos pagerbti, prisiminti per nuotolį, gimtadienių proga apdovanoti „Taurostos“ žurnalais, maloniomis smulkmenomis.
„Marga vasara“ nebūtų tiek marga, jei į ją neįsiveržtų skambiais balsais apdovanotos ponios bei vienas gitarą braukiantis ponas – svečiai iš netolimos Šveicarijos. Taip, atspėjote, tai prieš 17 metų susibūręs kitas klubas vardu „Prie kavos“, kuriam pagreitį suteikė Marytė su Aldona ir dar šešios šeimos. Šiandien moterys savo posmuose ne tik visiems primena, kad juoda kava – šviesi galva, bet ir artistiškai pademonstruoja tarpukario Lietuvos ponių madas, jų manieras, vokalinį repertuarą. Neišdildomą įspūdį čia atneša kadaise rašytos Teofilio Tilvyčio eilės, Danieliaus Dolskio dainelės. „Palemone nužydėjo visos gėlės...“ – traukė „Prie kavos“ viešnios, sugrąžindamos senjorus į smetoniškų laikų „Tulpę“, „Versalį“ ar „Metropolį“.
O vasara dar neužveria vartų. Senjorai džiaugias kiekviena jos diena ir laukia kitų susitikimų – su bendraamžiais iš Biržų, su „Prie kavos“ šeimininkėmis, kurios rugpjūčio 31 d. lauks jonaviečių savo netolimoje Šveicarijoje.
Marius Glinskas
Linos Venckaitienės nuotraukos
