Vis labiau tobulėjančios technologijos, visi pripažįstame, yra geras dalykas. Tačiau „išmanūs“ sukčiai sugeba įsibrauti į įvairius socialinius tinklus, prisistatyti pasirinktų aukų vardais, išvilioti pinigus ir t. t. Tokią velykinę „dovaną“ prieš pačias didžiąsias šventes gavau ir aš.

Skauda ne todėl, kad moraliai esu nukentėjusi, bet dėl to, kad nusikaltėliai, pavogę „Facebook“ paskyrą ir visus duomenis, mano vardu siuntinėjo laiškus dešimtims mano draugų.

Pradžia buvo labai paprasta. Į mano e. p. atkeliavo vienos buvusios bibliotekininkės, su kuria nepalaikau ryšio kelerius metus, laiškas. Neturiu jos telefono ir nieko apie ją nežinau. Jei man rašo, maniau, gal kas atsitiko, gal reikia kokios pagalbos? Tą akimirką nekilo jokių abejonių dėl laiško autentiškumo.

Laiške buvo rašoma, kad mudvi dalyvavome kažkokiame konkurse ir laimėjome sumą pinigų, tiesa, jai priklauso mažesnė suma, man – didesnė. Ir prašė nurodyti, kokiu banku naudojuosi. Tuomet tapo aišku, kad rašo ne pažįstama, bet aferistai, siekiantys prieš šventes pasipildyti savo pinigines. Žinoma, „reikalai“ nutrūko, tačiau ir to pakako, kad per tas kelias minutes įsibrautų į „Facebook“ paskyrą, ją pavogtų tikrąja to žodžio prasme ir pasisavintų mano duomenis.

Paskui prasidėjo tikras „cunamis“ – skambino dešimtys pažįstamų, klausdami, kodėl aš siuntinėju tokius laiškus ir juos „vilioju“ laimėjimais? Tiesiog išmokau atsakymo tekstą ir tapau „robotu“, tad, tik atsiliepusi į skambučius, išpoškindavau: „Tai ne aš. Tai sukčiai“.

Atvirai sakant, nežinau, ar yra tokių asmenų, kurie „užkibo“ ant aferistų mesto masalo. Nežinau. Tik jaučiu didelę moralinę nuoskaudą, kad nusikaltėliai kažkodėl pasirinko mane. Kol kas dar negaliu rasti dvasinės pusiausvyros, o kiekviena elektroniniu paštu gauta žinutė man atrodo įtartina.

Apie tokią ataką informavau policijos pareigūnus, jie patarė užblokuoti „Facebook“ ir paaiškino, kad pastaruoju metu šis internetinis nusikaltimo būdas yra itin populiarus. Ir tiek.

Žiniasklaidoje teko skaityti, kad aferistai pasirenka savo aukomis žymius žmones – aktorius, dainininkus, verslininkus. Tad kuo galėjau juos „sužavėti“ aš, tiesiog neįsivaizduoju.

Labai nemalonu, kai piktybinis elementas, prisidengdamas mano vardu, siuntinėjo melagingus pranešimus mano pažįstamiems ir draugams. Apmaudu, kad nėra galios, kuri išaiškintų šią nusikalstamą veiką organizuojančius asmenis ir juos nubaustų.

Piliečiai raginami būti apdairūs, sąmoningi ir patys apsisaugoti nuo tokių apgavikų. Žinutė, gauta iš bankų, policijos ar kitokių institucijų, tikrai sukeltų įtarimų, bet kai rašo pažįstami asmenys, abejonių nekyla. O gal ir į jų laiškus nedera atsakyti?

Bet kam tada reikalingi socialiniai tinklai, e. paštai ir apskritai internetas?

Pati tapusi auka, įspėju visus – būkite budrūs.

Irena NAGULEVIČIENĖ